Dear September...

Praėjo beveik mėnuo po paskutiniojo mano įrašo. Pažiūrėjus į praėjusio posto, apie giveaway datą, net širdį suskaudo, prisiminus ir dar kartą supratus, kad jau nebe vasarą, kad basutes, sijonus ir plono audinio palaidines teks pakeisti aulinukais ar net guminiais botais, storais megztiniais ir metų metus nešiojamais paltais. Iš dalies nėra jau taip blogai, bent jau anksčiau nebūdavo. Džiaugdavaus rudeniu, nes tai mėgiamiausias mano metų laikas. Kažkas mums nežinant dažo medžių lapus, rytais nosį šiek tiek pagraužia šaltukas, o kai namie palieki pirštines, rankas gali šildyti kavos ar arbatos puodukas. Tačiau šis ruduo man simbolinis ir vis primena, kaip aš nieko nespėju. Ne už kalnų jau skamba pilnametystės varpai, ant mano pačios kulnų mina vairavimo egzaminas, o kur dar visas, atrodo lyg iš dangaus nukritęs, dvyliktos klasės kursas! Visą vasarą visų klausinėjau "Ar panašu, kad galėčiau būti jau dvyliktokė?", nes garbės žodis, tokia nesijaučiau, ir nesijaučiu dabar. Kai buvau mažesnė, su pasigerėjimu žiūrėdavau į abiturientus, visi tokie pasipuošę, suaugę...Nežinau, ar karta pasikeitė ir atrodome tokie nesubrendėliai ar ir tie visi mano vaikystės abiturientai jautėsi taip pat kaip aš?.. Grįžtant prie minties, jog nieko nespėju...Tikriausiai pagalvojote jog žadu teisintis. Ir šaunuoliai! Nes taip ir yra. Šitas rugsėjis mano įprastą dienotvarkę apvertė aukštyn kojom. Anksčiau grįždavus iš mokyklos visą dieną bimbinėdavau, žiūrėdavau televizorių, valgydavau nesąmones ir tik apie vidurnaktį imdavausi to, kas vadinama namų darbais ir žinoma darydavau tik tas užduotis, kurios man patikdavo. Dabar mano diena skamba maždaug taip: atsikelti, išbūti puse dienos mokykloje, kitą pusę vairavimo mokykloje (tiesa, ne kasdien, bet pastaruoju metu itin ir dažnai), grįžti namo ir miegoti, atsikelti ir mokytis, nusimaudyti ir vėl eiti miegoti. Panašu, kad šventiškos abiturientų nuotaikos greitai išsisklaidė. Na, o aš jums pažadu, jog pasistengsiu papasakoti viską, ir apie tą paskutinę rugsėjo 1-ąją (arba 2-ąją), ir kitus linksmus ir laimingus dalykus mano gyvenime, bet jau ne šiandien. Labanakt. :)

Share this:

CONVERSATION

0 comments:

Post a Comment